- aptūčioti
- aptūčióti tr. Slv storai, šiltai aprengti, apauti, aptūloti. | refl. J, KŽ, Šmk, Skr, Jnk: Kai aš apsitūčióju šiltais drabužiais [, negaliu prijuostės užsirišti] Smln. Eina apsitūčiójęs LKKXV301. Įeinu – jis sėdi apsitūčiójęs, susenęs, suvargęs Jrb. Taip apsitūčiójęs gali ir po žiemos vartais gulėti – nesušalsi Rs. \ tūčioti; aptūčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
